Pirmą kartą Stavangeryje.
Pirmi kartai visuomet ypatingi. Ypatinga čia pasijutau ir aš. Miestas pasitiko it ilgai lauktą svečią. Mano atvykimui dangus pamėtėjo aukščiau saulę ir ši ėmė ryškiau šviesti. Visame tvyrojo ramybė, aplink jokio skubėjimo. Regis, automobiliai rieda lėčiau, žmonės mėgaujasi gyvenimu, jokio bėgimo, lėkimo, nerimo…
Pasitiko ne tik miestas, pasitiko ir draugė. Giedrė leido pabūti vaiku. Mėgavausi lepinama: arbata, gardūs sausainėliai, o ypač ledai, dėmesys man ir mano laikui, žaidimai su vaikais… Tik spėk tame gerume fiksuoti grožį.
Nepamiršiu kalnų. Jie miestelio karaliai. Žvelgi į kalnus ir tiki jų paslaptimi, jų jėga, jų viešpatavimu. Susipažinau su jais iš toli, vos akies krašteliu. Kitą kartą būsiu jų viršūnėje, pajusiu skriejantį vėją, paliesiu dangų.
Ačiū miestui, kalnams, draugei, klientams… Ačiū, kad leidote pajusti ramybę, kad buvote tokie šilti, draugiški man.
Norėsiu pas jus sugrįžti.
Jūratė