Ar svarbi šiandien nuotraukos spauda?
Šiandien aš tęsiu šeimos istoriją. Kruopščiai renku nuotraukas, fiksuoju svarbiausius gyvenimo momentus, darau įrašus. Nuotraukas guldau skryniose, bet labiausiai mėgstu albumus. Kai kuriuos piešiniais išpuošia dukra, pagražinu juos ir pati, leidžiame prisidėti seneliams, draugams, tetoms ir dėdėms. Nuo brangių žmonių prisilietimų nuotraukos dar labiau sušyla, išlieka artimųjų rankomis raitytos raidės, išsakytos mintys. Ir nors mes albumus vartome dažnai, kiekvieno prisėdimo metu randame vis ką nors naujo, nematyto, nes kiekvienais metais dėmesį sutelkiame į kitus dalykus, kasmet paaugę skaitome tai, ką parašė praeitis.
Taip yra mano namuose. O kaip jūsų? Juk dabartis kitokia. Dabartyje nuotraukos lydi mus kiekviename žingsnyje, nė vieno žmogaus mobiliojo telefono ar kompiuterio ekranas papuoštas šeimos nuotrauka. Fotografuoti ir kaupti yra populiaru, patogu, greita. Užfiksuoti mes plaukiojame interneto platybėse, tūnome kompiuterio saugyklose, telefono lentynose, keliaujame iš savų namų į kitus, esame gausūs ir atviri.
Tik ar dažna šiandienos nuotrauka nėra tik čia ir dabar: nufotografavau, pažiūrėjau, pasidalinau, pamiršau, nes jau kitame žingsnyje kita nuotrauka? Ar svarbiau užfiksuota akimirka, ar noras nustebinti kitus, pasirodyti? Ir ar tikrai jautriau liesti ekraną nei paskleisti nuotraukas ant kelių, versti albumo lapus?
