Fotosesijos – Drammene, Norvegijoje
Vasarą tuokiasi poros. Vasarą vestuvių fotografai neatostogauja. Vasarą užsimezga draugystė tarp sutuoktinių poros ir fotografo.
Manau, neapsiriksiu sakydama, kad būtent vestuvių diena tampa laiku, nuo kurio skaičiuojami draugystės su fotografu metai. Ir kaip nesusidraugausi..? Tokią dieną jauniesiems tiek reikalų, o, žiūrėk, ir visi kiti tų reikalų susiranda. Tuomet fotografas ir tampa bičiuliu. Tai ašarą nubraukia, tai prakaitą nuvalo, kaklaraištį pataiso, garbanas į vietą suraito, padrąsina, nuramina, gražiausias apylinkės vietas ir pravažiuojamus kelius žino, net liudininku, jeigu reikia, pabūti sutinka… Tuomet visos fotosesijos baimės išsilaksto. Fotografas porą sugrąžina prie jų pačių, o svečiams palieka svečių reikalus… Dar visiems primena, jog svarbiausia jausti save, artimą ir dieną…
Kaip po tokio pasibuvimo nesusibičiuliausi? Susibičiuliauji. O netrukus santuokos metinės, čia pat krikštynos, svarbus gimtadienis, ypatingos Kalėdos, penkmetis, vėl krikštynos, dešimtmetis… Viską norisi įamžinti. Taip ir atsiranda šeimos fotografai. Jie ne kokie šeimos daktarai, kiekvienai šeimai nėra privalomi, bet turėti juos sveika. Tiek širdžiai, tiek akims.
Susibičiuliavusi vieną rudens dieną.
Related posts
